Nors nerimas gali būti vienas iš svarbiausių emocinių variklių, tačiau jis neretai lemia ir mūsų didžiausias nesėkmes. Nerimas kyla, kai per daug galvojame apie tai, kas mums arba aplink mus yra nutikę arba gali nutikti ateityje. Be globalinių procesų – terorizmo ir ekonomikos nuosmukio – žmonės nerimauja dėl daugybės kitų dalykų: savo ateities, darbo, šeimos narių, santykių su kitais žmonėmis. Dėl to jie tampa nervingi ir įsitempę, kramto nagus, blogai miega, skundžiasi įvairiais fiziniais negalavimais, negali gerai dirbti, nepasitiki savimi ir galimybėmis įgyvendinti savo svajones. Antra vertus, šiek tiek nerimo reikia asmenybės saviraiškai: jis skatina aktyvumą, net entuziazmą, padeda iškelti gyvenimo tikslus bei imtis tinkamų veiksmų, kai tų tikslų įgyvendinimui iškyla reali grėsmė ar sunkumai.
Nors sunku patikėti, žmogui per parą vidutiniškai kyla 66 000 minčių, iš kurių du trečdaliai priskirtini prie negatyvių. Iš pastarųjų, kaip parodė Viskonsino universitete atlikti tyrimai, 40% yra susijusios su dalykais, kurie niekada neatsitiks, 30% – su praeities įvykiais, 12% – su nepagrįstais pergyvenimais dėl sveikatos, 10% – su įvairiais nereikšmingais rūpesčiais ir tik 8% – su pagrįstais rūpesčiais. Kitaip sakant, didžioji dalis nerimo – tai ne kas kita, kaip iššvaistyta ir net priešingą rezultatą duodanti energija. O tuos 8% pagrįsto nerimo mes galėtumėme įveikti gana lengvai, nes gamta aprūpino mūsų organizmą sudėtinga hormonų ir išteklių sistema, kuri padeda koreguoti planus ir sukaupti užduotims atlikti reikalingą energiją.
Kad „efektyvus” nerimas yra naudingas ir padeda pasiekti geresnių rezultatų, įsitikinau susipažinęs su penkių šimtų moksle, versle, sporte, politikoje ir kitose srityse ypatingai pasižymėjusių žmonių biografijomis. Paaiškėjo, kad dauguma jų buvo kilę iš nenusisekusių arba bent didelių sunkumų patyrusių šeimų. Taigi jie nuo mažens mokėsi veikti nesaugioje aplinkoje, kovoti su iškylančiais sunkumais. Tik 5% iš tų 500 žmonių buvo užaugę gerose, pilnose šeimose. (Žinoma, didžioji dalis nevykusiose šeimose užaugusių žmonių gyvenimą nugyvena neproduktyviai, bet tai jau atskiros knygos tema.)
Būsena, kai nerimas yra per didelis, trukdo veikti ir trikdo ryšius su aplinkiniais, vadinama nerimo sutrikimu. Tada vargina nemalonus nekontroliuojamas jausmas, kurį neretai lydi įtampa. Nerimo sutrikimas gali atsirasti artėjant kokiam nors nemaloniam įvykiui, susiklosčius slogiai ar bauginančiai situacijai. Kartais nerimo priežastis yra neišspręstas konfliktas arba problema. Žmogus gali net nežinoti, kas sukelia nerimą, ir skųstis tik pasekmėmis – gali būti sumažėjęs darbingumas ir gebėjimas susitvarkyti su kasdieniais sunkumais. Sunkesniais atvejais svaigsta galva, sutrinka kvėpavimas, gausiau prakaituojama arba atsiranda tirpimai. Gali padažnėti širdies susitraukimai, atsirasti baimė, kad sustos širdis arba ištiks beprotybė. Kartais nerimo sutrikimą sukelia skausmas, pavyzdžiui, migreninis galvos skausmas.
Nerimo sutrikimų vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu būna beveik kiekvienam iš mūsų. Kiekvienais metais gydytojai išrašo milijonus raminamųjų vaistų receptų. Psichologų nuomone, nerimo sutrikimai šiais laikais dažnesni dėl to, kad žmonės nebepajėgia prisitaikyti prie- spartėjančių visuomeninio gyvenimo tempų, ypač prie technologinių pokyčių. Vieni žmonės nerimo sutrikimą paveldi, kitiems jis atsiranda dėl traumuojančių išgyvenimų, nesaugios vaikystės arba neaiškios esamos padėties. Nerimo sutrikimai yra pagrindinis Amerikos moterų psichinės sveikatos sutrikimas, o vyrams jis yra antroje vietoje (pirmoje yra priklausomybė nuo alkoholio ir kitų narkotikų). Manoma, kad nerimo sutrikimus patiria apie 10% amerikiečių.